AUKŠTAKROSNĖS GAMYBOS PRODUKTAI

metalo konstrukcijosPagrindinis aukštakrosnės darbo produktas yra špižius. Spižiai skirstomi į liejiminius, perdirbamuosius ir specialiuosius aukštakrosninius ferolydinius.Liejiminis špižius naudojamas liejiniams gaminti. Sis Špižius pasižymi geromis liejiminėmis savybėmis, yra leng­vai apdirbamas. Lūžyje špižius yra pilkos spalvos. Špižius nau­dojamas mašinų detalėms, vamzdžiams, sanitariniams prietai­sams, armatūrai, ekskavatorių ir kitų statybinių mašinų deta­lėms gaminti. Liejiminis špižius būna tokių markių: J1K-00; J1K-0; JlK-1 ir t. t. Raidės markės žymėjime reiškia, kad, ly­dant liejiminį (JI) špižių, buvo naudojamas koksas (K), kaip kuras. Kuo didesnis skaičius, esantis po raidžių, tuo mažiau špižiuje silicio. Jeigu, lydant špižių, buvo naudojamos medžio anglys, raidė K, esanti markės žymėjime, pakeičiama raide JX.

Perdirbamasis špižius skirtas perdirbimui į plie­ną. Jis pasižymi dideliu kietumu ir trapumu. Dėl to jį sunkiau apdirbti. Lūžyje perdirbamasis Špižius yra baltos spalvos. Žiū­rint, kokiu būdu gaunamas plienas, perdirbamieji špižiai skirs­tomi į tris rūšis: marteninius (M), besemerinius (B) ir toma-sinius (T).Aukštakrosniniai ferolydiniai naudojami įkro­vai, gaminant plieną, o taip pat liejant špižinius gaminius. Ferositicyje, be geležies ir anglies, yra 9—13% silicio. Fero-mangane, be geležies ir anglies, yra iki 75% mangano. Veid­rodiniame špižiuje, be geležies ir anglies, yra 10—25% man­gano.

Aukštakrosninio proceso eigoje susidaro atliekos: šlakas ir a u k š t a k r o s n i n ė s dujos. Išleistas iš žaizdro šla­kas aušinamas. Jis naudojamas statyboje šlakbetoniui, šlakinėms plytoms,tureklams, cementui ir kt. gaminti. Aukštakrosninės dujos, kurios atsiranda, degant kurui, kyla šachta aukštyn, dalį savo šilumos atiduoda geležies rūdai ir išleidžiamos pro vamzdžius. Jos naudojamos paduodamam į aukštakrosnę orui šildyti ir kaip kuras pramoniniams tikslams.

Cheminė aukštakrosninių koksuotų špižių sudėtis tokia. Liejiminio špižiaus sudėtis (procentais): anglies 3,5—4,5; silicio 0,75—3,75; mangano ne daugiau kaip 1,3; fosforo 0,1—0,3; sie­ros 0,02—0,07%. Perdirbamojo špižiaus: anglis nenormuojama; silicio ne daugiau kaip 1,26; mangano ne daugiau kaip 1,75; fosforo ne daugiau kaip 0,3; sieros ne daugiau kaip 0,08%. Fosforo kiekis špižiuje, skirtame plienui gauti tomasiniu būdu, gali siekti 2%.Špižiaus savybės priklauso nuo priemaišų, esančių jo sudėtyje, ir jų kiekio. Špižiuje, be geležies ir anglies, paprastai būna silicio, mangano, fosforo ir sieros.

Anglis gali būti špižiuje arba cheminio geležies junginio su anglimi — cemeniito (geležies karbido) pavidalo, arba lais­va — grafito pavidalo. Cementitas suteikia špižiui didelį kie­tumą, didina trapumą ir daro jį sunkiau apdirbamą. Jeigu špi­žiuje yra daug cementito, lūžyje jis būna balto atspalvio ir vadinamas baltuoju.Jei anglis yra grafito pavidalo, špižius bus palyginti minkš­tesnis ir lengvai apdirbamas. Dėl grafito priemaišos špižius lū­žyje yra pilko atspalvio ir vadinamas pilkuoju.Esant špižiuje silicio, anglis išsiskiria grafito pavidalu, ir tai pagerina liejimines špižiaus savybes: padidėja takumas ir sumažėja subėgimas.

Manganas skatina cheminio geležies junginio su angli­mi— cementito — susidarymą špižiuje. Nedidelis mangano kie­kis (iki 1%) špižiui suteikia stiprumo. Manganas neutralizuoja (mažina) kenksmingą sieros poveikį špižiui.

Fosforas mažina špižiaus stiprumą ir didina trapumą. Tačiau jis yra iš dalies naudinga priemaiša, nes didina špižiaus takumą. Dėl to gerai užsipildo liejimo formų siauri piūviai.

Siera daro špižių kietesnį ir trapesnį. Dėl to kaitinant špižinius gaminius, liejiniuose susidaro įtrūkimų.Anglis, silicis ir manganas naudingos, o fosforas ir siera — kenksmingos špižiaus priemaišos.

Mityba ir darbas

Be angliavandenių ir riebalų, suteikiančių organizmui energijos, būtini baltymai, kurie turi sudaryti apie 30% bendro energetinių elementų kiekio. Jeigu trūksta baltymų, iš organizmo daugiau pasišalina azoto, o kartu ir vandens.

Mineralinės druskos reikalingos ne tik kaip statybinė medžia­ga, bet ir kaip katalizatoriai — medžiagos, greitinančios chemines reakcijas. Jos turi |takos nervinių ir raumeninių skaidulų jaud­rumui, palaiko rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizmo audiniuo­se. Pavyzdžiui, kai trūksta fosforo, sumažėja ir protinis, ir fizinis darbingumas. Dirbančiųjų fizinį darbą organizmui daugiau reikia B grupės vitaminų. Dirbantieji karštyje su prakaitu netenka vi­taminų B, C ir PP. Kai trūksta vitaminų B ir C, greičiau nuvargs-tama, o dėl to mažėja darbo našumas.

darzoves_vegetables5     Mitybos įtaką žmogaus savijautai trumpai ir labai taikliai apibūdino SNO Maisto produktų ir žemės ūkio komitetas: „Tinka­mai besimaitinantis žmogus yra stiprus, šviesaus proto, geros sveikatos, ilgai kūrybingas, arba… jo „jauna senatvė“.

Netinkamos mitybos rezultatas — nusilpęs, nesugebantis prie­šintis ligoms organizmas, sulėtėjęs mąstymas, nuovargis ir silp­numas, ankstyva senatvė“. Tiek fizinės, tiek protinės jėgos labai priklauso nuo maisto sudėties ir valgymo dažnumo, kuriems turi įtakos darbo pobūdis.

Mityba ir darbas

       Dirbančio žmogaus savijauta, taigi ir darbingumas, labai priklau­so nuo mitybos. Organizmo poreikis tam tikram maistui priklauso nuo darbo pobūdžio. Fizinis darb.as reikalauja daug energetinio „kuro“ turinčio maisto. Protinį darbą dirbantys žmonės turi var­toti produktų, turinčių fosforo junginių, baltymų, vitaminų ir kt.

Dažnai pusryčiaujama kaip pakliuvo ir paskubomis arba į darbą išeinama nevalgius. Tai blogai veikia ir sveikatą, ir dar­bingumą. Prieš einant į darbą gerai pavalgius, 4—5 valandas dir­bama efektyviai. Vėliau darbingumas mažėja. Jam atgauti reikia trumpo poilsio ir pietų. Tačiau žmonėms, dirbantiems sunkiai fiziškai, nereikia pietauti labai sočiai, nes po tokių pietų apima, mieguistumas, išglembama, nes daug kraujo priplūsta į pilvo ertmę, o tai trukdo dirbti. Tokie dirbantieji gausiau turi valgyti (pie­tauti) praėjus šiek tiek laiko po darbo. Žmonėms, dirbantiems protinį darbą ir praleidžiantiems daug laiko prie rašomojo stalo, patariama valgyti mažiau ir dažniau, vengti labai kaloringo, rie­baus, sunkiai virškinamo maisto arba daržovių, nuo kurių pučia pilvą (žirnių, pupelių ir kt.).

Žmonių, kurie tinkamai maitinasi, organizmas yra atsparesnis pramoniniam oro užterštumui, o tų, kurie prastai maitinasi,— mažiau atsparus sveikatai žalingų medžiagų poveikiui. Ypač pavo­jinga, kai trūksta visaverčių baltymų, kalcio ir vitaminų. Daugiau rasite bloge www.autogroup.lt .

Surenkamų konstrukcijų sandėliavimas ir transportavimas

metalines-konstrukcijos-2-metalo-gaminiai.lt    Ilgus elementus ant trijų platformų, kraštinėse platformose konstrukcijos atremiamos ant posūkio atramų, o vidurinė platforma 1 laisva ir reikalinga tik sąstatui sukabinti. Jeigu konstrukcija netelpa ant trijų platformų, ja, reikia pervežti dalimis, ilgesnius    elementus    leidžiama    vežti    geležinėmis  kreivėmis. Atskirais atvejais labai ilgas konstrukcijas galima    pervežti    speciali platformomis.

Bendri konstrukcijų transportavimo reikalavimai

Iš gamyklų ir sandėlių į montavimo vietą surenkamosios konstrukcijos pervežamos geležinkeliais, laivais, automobiliais ir tralais. Transportavimo priemones reikia parinkti, atsižvelgiant į vežimo atstumą, kelius, pervežamų konstrukcijų matmenis, jūsų pervežimo kainą.

Pervežant konstrukcijas, reikia laikytis šių bendrųjų reikalavimų.

Pakrauti, pervežti ir iškrauti konstrukcijas reikia taip, kad nesutrūkinėtų ar nesusilankstytų. Dėl to surenkamąsias konstrukcijas jas reikia pritvirtinti ir pervežti padėtyje, artimoje projektinei: sis pertvarų plokštes, santvaras, sijas  vertikaliai, tuštumines periodinių gaminių  plokštes ir visus kitus elementus  horizontaliai. Sukrautus apdailintus elementus, tarp jų reikia dėti minkštus tarpiklius (medines lenteles, apkaltas arba apklijuotas poringa guma);

Paprastos  lygios  metalinės konstrukcijos platformos kraunamos  keliomis   eilėmis ant medinių tarpiklių. Iš metalinių konstrukcijų laiko miniai stovai, kurių vieniai galai skersai platforma surišami 6 mm storio: Sijos kraunamos taip, kad sienelės būtų vertikalios. Vieną sijų eilę galima guldyti šonu. Sijų galus reikia sunerti viela. Santvaros ant formų   kraunamos   po vienetus  vertikalioje padėtyje, ir jų viršutinės juostos rišamos apkabomis. Kad žarnos  konstrukcijos   nes paklotų,   jos   tvirtinamos platformos bortų kryžminiais vieliniais   ryšiais.   Pervežti lenktas lakštines konstrukcijas   (rezervuarų,   dujų gamyklų  elementus),   jos kraunamos ant specialių 9 tinkamo   kreivumo    atramų. Gatavos dujų saugyklos sudedamos ant specialių atrankų, kad  vežamos  neslankiotų nejudėtų.     Visais     atvejai konstrukcijų   tvirtinimo platformų  būdus  reikia tikrinti   su   geležinkelio   administracija.

Statybos aikštelės ribose ilgas ir stambias metalines konstrukcijas galima pervežti ant dviejų platformų, nenaudojant sukabinta platformos. Statybos aikštelėje galima pervežti didesnių gabaritų konstrukcijas, negu leidžiama, bet reikia atsižvelgti į vietos sąlygas

Jeigu statybos aikštelėje nėra geležinkelio, metalinės konstrukcijos pervežamos automobiliais. Iš geležinkelio stoties į statybą metalinės konstrukcijos pervežamos sunkvežimiais, automobilinėmis prie­kabomis ir t. t.