Ekrano keitimas nešiojamame kompiuteryje

Nors šiais laikais kiekvienas besimokantis ar dirbantis žmogus turi asmeninį nešiojamą kompiuteryje, tikriausiai dėl jame saugomos informacijos nenorėtų juo dalintis su niekuo kitu. Todėl dažniausiai gyvenant su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, sukūrus šeimą, yra įsigyjamas naujas kompiuteris, skirtas bendram naudojimui ir dažniausiai pramogoms. Nors dabar patys populiariausi kompiuteriai yra nešiojami, visgi klausimas, ar apsimokėtų pirkti nešiojamą kompiuterį, jei juo būtų naudojamasi tik būnant namuose, juk tada jo pagrindinis privalumas – mobilumas, netenka prasmės. Be to, stacionarieji kompiuteriai taip pat turi nemažai privalumų, pavyzdžiui tokių kaip atvira architektūra, leidžiantis tokias procedūras kaip ekrano keitimas atlikti patiems be specialistų pagalbos, todėl prieš perkant kompiuterį bendram naudojimui reiktų gerai apsvarstyti abi kompiuterio įsigijimo galimybes.

Ekrano keitimasKaip minėta, stacionarūs kompiuteriai pasižymi atvira architektūra, kas reiškia, jog norint apžiūrėti visas kompiuterio vidines dalis užtenka atsidaryti procesorių. Žinoma, pagrindinis privalumas yra ne gebėjime dalis apžiūrėti, bet su jomis atlikti atitinkamus veiksmus kompiuteriui sugedus. Kiekviename kompiuteryje yra iš anksto įdiegta Bios sistema, kurios dėka galima reguliuoti su procesoriaus darbu susijusias funkcijas. Ši sistema taip pat vartotojui praneša ir apie kompiuteryje esančius gedimus ar neatitikimus. Kompiuteriui sugedus ji siunčia tam tikrą garsinį signalą, nuo kurio priklauso, koks gedimas yra kompiuteryje ir kaip jį būtų galima sutaisyti. Patekti į Bios sistemą dažniausiai galima per pirmas dešimt kompiuterio įjungimo sekundžių paspaudus F2 mygtuką. Šios sistemos dėka taip pat galima reguliuoti procesoriaus greitį ir pasirinkti, kurį kietąjį diską naudoti, jei prie kompiuterio yra prijungtas ne vienas jų. Keleto kietųjų diskų naudojimas yra dar vienas stacionaraus kompiuterio privalumų, leidžiantis saugoti didesnius informacijos kiekius bei juos valdyti taip, kaip vartotojui patogu. Naudojantis stacionariuoju kompiuteriu ir programa Comman promt taip pat galima ir formatuoti kietuosius diskus. Na, o sugedus ekranui, klaviatūrai ar kuriais nors kitai kompiuterio daliai, tokią procedūrą kaip ekrano keitimas bus nesunku atlikti patiems tiesiog atjungus seną monitorių ir jį pakeitus nauju, priešingai nei naudojantis nešiojamu kompiuteriu, nes tokiu atveju jis ilgam turėtų keliauti į taisyklą.

Kompiuterių remontas turi būti suprantamas kiekvienam

Turbūt daugeliui vyresniosios kartos atstovų šiais laikais vis dar sunku patikėti, kiek daug pažengė moderniosios technologijos per palyginus tokį nedidelį laiko tarpą. Atrodo, kad prieš keliolika metų mobilieji telefonai ir nešiojami kompiuteriai buvo prabangios naujienos, įperkamos ir reikalingos tik labai užimtiems žmonėms, o dabar jau galime džiaugtis plonyčiais nešiojamais ir planšetiniais kompiuteriais bei išmaniaisiais telefonais, kuriuos nesunkiai gali įpirkti beveik kiekvienas. Nenuostabu, kad taip greitai tobulėjant technologijoms ir jaunimas yra kuo anksčiau pradedamas mokyti naudotis kompiuteriu bei juo kurti įvairius dokumentus ar programas. Būtent kompiuterinis raštingumas ir netgi šioks toks kompiuterio architektūros išmanymas yra akcentuojami kaip būtinybė kiekvienam naujam žmogui, nes tai ne tik leidžia kilus nedidelėms problemoms išvengti tokių paslaugų kaip kompiuterių remontas ar profesionalus programuotojas, bet ir lavina žmogaus vaizduotę, leidžia pačiam lengviau įgyvendinti jam kilusias idėjas ir pritaikyti jas šiuolaikinei rinkai.

Kompiuterių taisymasMokyklose dažniausiai įprasta, jog pirma pažintis su kompiuteriu ir jo pagrindinėmis programomis įvyksta penktoje klasėje, tačiau daugelis vaikų kompiuteriu pradeda naudotis žymiai anksčiau ir nesunkiai gali įvykdyti visas mokytojo numatytas užduotis. Informatikos kursas aukštesnėse vidurinės mokyklos klasėse taip pat nėra itin sudėtingesnis: vaikai mokomi kurti trumpus animacinius filmukus naudojantis standartinėmis Windows operacinės sistemos programomis, kurti prezentacijas, apipavidalinti knygas, tačiau klausimas ar visa tai, ko jie išmoksta šių pamokų metu jiems yra naudinga. Dešimtoje klasėje pasirinkusiems programavimą, pusę metų yra dėstomas tas pats sutrumpintas pagrindinių Windows operacinės sistemos programų kursas, o kitą pusę vaikai yra mokomi programuoti pasenusia Paskalio programa. Taigi, ir šiuo atveju, nei didelės naudos, nei loginio mąstymo ugdymo rasti nepavyks. Šiais moderniųjų technologijų laikais vaikai turėtų būti daug anksčiau supažindinami su populiariausiomis programavimo kalbomis ir kompiuterių architektūra, kad ir kompiuterių remontas, ir mobiliųjų aplikacijų kūrimas jiems baigus mokyklą taptų lengvai įkandamomis užduotimis. Tik tokiu atveju jų vaizduotė ir mąstymas taps pritaikyti dabartinei inovacijų rinkai bei tik taip jie sugebės sugalvoti ir įgyvendinti daugybę puikių idėjų.